Truputėlį, truputį vėl greitai,
Liūdesys nusirangė po kojom.
Ir visai, ir visai ne troškimą,
Tarp rasos čiulbesių mes šypsojom.
Truputėlį, truputį per vėsiai,
Nusidriekusi kopa į jūrą,
Ir visai, ir visai ne prieš dangų,
Tik liepojų viršūnės sugriuvo.
Ir kas naktį, vėl laisvas ir paukštis,
Pagalvos ir nušvis - per vėlu.
Truputėlį, truputį dar baugščiai,
Paragaus jau ragautų sapnų.
O visai, ir visai ne į lietų,
Pelargonijų kvapas išnyks,
Lyg išgėrus stiklinę su mėtom,
Liūdesys atsiklaups - pasiliks.