Ne smilgos - pakelės žolės,
Kai vasara pavargus blės;
Ne liūdno vakaro rudens,
Kai gruodis per laukus dudens;
Ne debesies prieš liūtį -
Akim pražydusiom obels,
Kai vyturiai sparnus pakels
Ir žemė bundanti paraus -
Akim saulėtekio skaidraus
Pažvelk į savo būtį.
Į savo trapią būtį...