Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Trisdešimt šešių kačių choras kas vakarą traukia, jog pavasaris, ir jos įsimylėjusios.  Gretimame bute gyvenantis plikis ir jo žmona pedagogė laiko dvi kates, būtent kates, o ne katinus, kaip savo nelaimei gavau suprasti, ir tos jų katytės pavasarį skleidžia nesvietiškai aštrų feromonų ar kažko panašaus, gal meilės serumo (neišmanau biologijos, tad man visiškai tas pat), kvapą, kuris, deja, nepaiso nei sienų, nei vėjo krypties. Šiandien grįždamas iš darbo mačiau, kad po balkonu voliojosi šeši iš geismo leipstantys katinai, o septintasis, margas kaip nevykęs megztinis, pats ryžtingiausias,  jau sliuogė balkono turėklais, nors, kaip suprantu, daugiausia, ką galėjo gauti, buvo nebent galimybė per stiklą paspoksoti į išsvajotąsias žaliaakes gražuoles. Tiesiog istorija apie bokšte uždarytas vargšeles princeses, kurias sergsti pliktelėjęs drakonas, o drąsūs jaunikaičiai (labiau – katinaičiai, bet nesvarbu) mėgina jas išvaduoti iš užkeiktosios pilies, šiaip jau labai panašios į standartinį daugiabutį.
Ir nekreipčiau aš į tai jokio dėmesio, koks gi pagaliau mano reikalas tos kačių meilės ir konfliktai su drakonais, tačiau girdžiu! Grįžtu žmogus iš darbo, viršvalandžius atkentėjęs, šefui padus iki blizgesio nulaižęs, prieš televizorių foteliuke išsidrėbiu… Tik staiga Stalonė, užuot palinkėjęs priešui iškepti pragare ar kokią panašią malonybę nudrėbęs, kad užkniauks:
- Miiiaaaaaaaaauuuuuuuuu! Kurmiiaaaaaaauuuu! Uuuuuu…- rėkia kažkodėl ne iš televizoriaus, o iš po palangės keliais balsais iškart plėšia.
Miegoti einu – vakarinis koncertas dar nesibaigia: serenados rinktinės, repertuaras aukščiausio lygio. Atlikėjai atvykę iš Persijos, Siamo ir šiaip kieminiai.
Iš pradžių kenčiau, galvojau, po savaitės festivalis baigsis, bet praėjo jau pusantros, ir šventė, kaip pastebėjau, tik įsisiūbuoja. O aš muzikos nemėgstu, man dantį skauda, ir pamiegoti patinka. Pastarąją pusę savaitės naktimis paprastai  galvoju, ką čia geriau išžudžius (neblogas variantas būtų ir iškastruoti): katinus ar šeimininkus. Paprastai paryčiais užmigdavau, bet šiandien penktadienis, su bendradarbiais  neblogai atšventėm Vyto jubiliejų (beje, geras žmogus tas Vytas), ir dabar, antrą valandą nakties, kažkaip sugalvojau, kad galėčiau truputį pasikalbėti su tais katyčių mylėtojais, plikiu ir kvėša pedagoge. Va šiuo momentu  kaip tik spaudžiu jų buto durų skambutį.
- Ale jau, Kaziuk, kas čia jaus šitaip pas mus vidury nakties? - girdžiu, basa kvėša šlepsi grindimis. - Bijau, Kaziuk…A girdi?  Kazy… Eik tu pasižiūrėt… Tik atsargiai, žinai, šiais laikais… Škac, kas per … Šėtone tu raguotasis! Ne, ne tu, Kazy… Va, imk šlepetytes…Tuoj užmausiu… Atsargiai, Kaziuli, atsargiai…Na, eik jau, eik…- koridoriuje  pasigirsta nervingas bruzdesys. – Pro akutę, pro akutę pažiūrėk… A nieko, sakai, nesimato? Geriau, Kazy, pasižiūrėk, pasistenk nugi… Tamsu, sakai?  O tai… Ir gyvenk tu žmogus laisvoj Lietuvoj, kai naktimis visokie…
- Lietuva Tėvyne mūsų!.. – užplėšiu aiškiai ir plačiai, pasimėgaudamas.
- Miaaauu…Murmiaau!.. -  atsiliepia iš kiemo katės (patriotai gyvūnėliai, nieko nepridursi).
- Girdi, Kaziuk? –Himną gieda…Iš sektos jau kokios, pinigų prašys…- alpėja kvėša už durų. – Kazy, aš vakar per televizorių mačiau… Manistai, sienalogai, ar kaip jie jaus vadinas… Iki ko prisigyvenom, Dieve tu mano!
- Kaimynas čia, Petras… Petrauskas! - neapsikenčiu. - Užvakar cukraus skolinotės. Ir jokiai sektai, prašyčiau, nepriklausau, nejuodinkit, jei nežinot…
- Ar jau tik, Petrauski, neišgėręs? – uodžia pedagogė pro spynos skylutę, kvėpteli, pasišniurkščioja. –Neapgausi, Petrai, kai mano Kazys jaunystėj… -ūmai prityla. -Taigi. Ko tau, Petrai, geriau sakyk, reikia? Jei dėl skolos…
- Pasilikit sau tą cukrų!
- Tai ko? Eik miegot, Petrauski, žmonėms netrukdyk. – piktinasi pedagogė, iš balso aišku, kad nusivylė. Sektantas, nepaneigsi, vis dėlto  įdomesnis už girtą kaimyną,  kolegėms mokykloje būtų ką papasakoti, pasibaisėtų drauge.
- Miegoti, sakot, eik? Miegoti? - neduodu nuobodžiauti. – O kaip man, prašyčiau paaiškinti, miegoti, kai tas jūsų kačių choras arijas traukia? Paaiškinkit!  Trečia savaitė, kaip ramybės neduoda.
- Neturim mes jokio kačių choro. – aiškina kvėša sausai, pedagogiškai. - Baltoji karštinė, štai kas tau, Petrauski, prasideda. Kai mano Kazys jaunystėje… Žmonos tau, Petrauski, reikia! - drebia.
- Dar ko! - sakau. - Žmonos! -baisiuosi. – Dvi seseris turiu, motiną (ačiū Dievui, kaime gyvena) – moterų mano gyvenime tiek ir tiek! Užtenka, daugiau nenoriu! Reikia man mat, kad koks velnias su sijonu prie prijuostės prisirištų! Ačiū!
- Pirmas požymis, Petrauski, kad jau reikia. - kalba taip, lyg būčiau koks pradedantysis narkomanas. – Kas tavim, Petrai, sakyk, pasirūpins? Vaikštai sulysęs kaip šakalys, pasišiaušęs kaip…
- Tik nereikia! Pirma, šukuosena tokia, nuo laiko neatsilikit. Antra, būkit sąžininga, pro uždarytas duris net jūs nematot, nežinot, gal jau plikai nusiskutau. O dėl to, kas manim pasirūpins, tai puikiausiai galiu ir pats. –beriu, atakuoju. -  Tik nepradėkit, kad visi vyrai vaikai! – Ačiū Dievui, gyventi smagiau. – aiškinu, argumentuoju. Nemigos naktys filosofu pavertė.
- Gyvenimo, Petrai, nepažįsti, jaunas dar esi. – dūsauja pedagogė. – Gailėsies pasenęs…
- … tik per vėlu bus. – suurzgiu. - O jums kas? Mano laimė labai rūpi? Geriau savu gyvenimu pasirūpinkit, jūs gi su juo  taip gerai pažįstami! - nusispjaunu ir nueinu.
- Petrai, a Petrai! - dar girdžiu. - Nieko sau: prižadino, išujo ir nuėjo sau ramiausiai! Nebežinau, nebesuprantu, kur tas pasaulis eina… Košmaras, siaubas kažkoks… - šneka, dūsauja, kažkur labai toli girdėti pritariamas murmėjimas.
O aš štai rakinuosi savo buto duris ir galvoju: pirksiu rytoj šunį. Didelį tokį, sportišką, su nasrais kaip dvejos durys. Palosim mudu per naktis, koncertus surengsim neprilygstamus. Bijos mudviejų katytės kaip vilkų, jokia vargšelė moterytė, į mano namus užsukusi, nepanorės čia ilgiau įsitvirtinti. Ir nereikia. Savo nuomonei aš visiškai pritariu.

2003m., ruduo
2005-05-28 17:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-29 03:59
ir kiti
gal ir smagu. primena 80-ųjų satyras. ... galėjo petras imtis radikalių priemonių nedelsiant. deja, šuo tik planuose liko. tęsinio nebus, kaip suprantu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-29 00:34
ŽivilėZab
ir man kačių serenados kankina. ir mano klasiokas kaimynam per naktis dainas dainuoja. Smagu, vienu žodžiu. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-28 18:14
vaja
Vėl juokas pro ašaras:))) Nuo pirmo :))) iki paskutinio :))) sakinio:)))

Kur humoro skyrelis? Tokius juoko vitaminus po šiukšlines, a ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą