[Iš]kritimas

"Tu plieninis plaukas aky! "

Sušuko begalybė

Kai išmindžiau žaizdas

Banalybės sodely...

Brolį Angelą pagriebiu

Už sparno

Ir šoku

Per tylos tvorą raudonplytę.

"Bus tau mano banalumus mindyti,

Basikom po liūdesį bėginėti! "

Apakau.

Rožinė tyla

Pripildo akių vokus

Ir  atvirai įsimyliu.

Savo nuodėmę.

Brolį Angelą...

Bučioju vyzdžius

Ir ropščiuosi

Raudų siena,

Į nemigą,

Atgal.

Pritūpiu po žydinčia kriauše

Ir parietusi kojas po amžinybe

Išrėkiu:

(Sušnabždu:)

(Išmurkiu:)

(Sučiulbu:)

(O gal pagalvoju:)

"Begalybe,

Vis tiek šoksim

Po tavąsias žaizdas;

Įlūšim į atspindžius;

Basom rankom

Nuodėmes uždengsim;

Nemirsim paskendę

Sapnuotojo mintyse;

Užmerksim širdis ir matysim

Suspaustas maldas

Nematerialiuose delnuose.... "



Keturi tūkstančiai devyni šimtai gyvenimų tylos...



Rituosi žemyn laiptais.

Pilna atmintim plunksnų

Už kurių bandžiau laikytis.



Nuodėmė manęs nepagavo.....