Kai rytas – senas kraugerys
Pro langą lipa ir duris
Išspardo tarsi kėglius vakarykščius,
Sujaukdamas iliuzijas jaukumo,
Gyvybės syvą siurbdamas iš kūno,
Ištuština tau ant galvos pelenines-
Nustoki keiktis, broli, nes
Ne visos tavo dienos tokios šlykščios.
------------------------------ -------------
Ak, mama, mama apsaugok mane
Nuo penkių blaivių kurtizanių saulės fone.
No, ė mon, tėkrā žemaitē, tas eilis pritėka – vėskou sopratau, net puotekstė, kuri yr daug baguotesnė už parašytus žuodius. Tik līguo biški īr prisvėlosės pastaruosės dvė eilelės, nuors anuos īr ė dėdlē svarbės...
nius, geras : ), tikrai, nesutinku su evunia,
bet -
geriau tegul rytas išspardo 5 blaivias kurtizanes , o paskui ištuština kartu su peleninėmis saulės fone ; )
Nepžįstu aš tų kurtizanių, kažkokia jų buvimo paskirtis, tikriausiai, yra. Kodėl nuo brolio į mamą pereinama, vienok, nesupratau. Taigi matau du gerus gabaliukus. Atitinkamai ir vertinu.
Mama neišgelbės, nebent - šeštoji kurtizanė. Bet atsikvėpimas į mamą sukuria visai neblogą būsenos paradoksą, atgaivina tuos visus kraugerius, pelenines ir šlykščias dienas, tokias "privalomas", tokias privalomas :) Tebūnie 4