Jūra

Bandau atsispirti tam. Siekti to, kas nesvarbu, ko siekia dauguma, bet jie nežino, ką daro. Nežinojau, koks skonis to, bet vistiek svajojau metų metus. O skonis nuostabus. Kaip ką tik išsukto medaus su šviežiu agurku. Skonis kaip visko, kas skanu. Bet ne. Skonis kaip to, ką valgai akimis dar prieš prisiliesdamas liežuviu. Mėlynos Jūros, į kurią žiūrint, tampa sūru burnoje. Kai žinai, kad eini link jos, braidai šlapiame smėlyje, kuriam suteiki formą savo kojomis, ir kuris neatsisako tavęs laikyt. Kuris bėgioja su vandeniu, kaip mergaitės su berniukais, bet kuris neišslys tau iš po kojų. Smėlis be jūros niekas. Jie visi valgo smėlį. O aš geriu jūrą. Smiltelės grikši tarp dantų, bet tai dalis jūros. Bet ar jie, valgantys prie bendro stalo, supranta, ką jie valgo? Jie valgo, bet tuo neminta. O aš mitau tuo metų metus, neragavęs. Sapnavau jūrą kasnakt, net to nežinodamas.

Pagundos, smėlio pilys, ateina per gimtadienius, per juos aš bėgu iš namų. Džiaugiuosi griaudamas jas smėlio valgytojams. Jie stiprūs savo nežinojime, gurmanai.

Vėjai supūtė pilį geltono laikrodžio pavidalu, šįkart. Nuo kopų jo nesimato. Bet aš žinau, kad Roleksas molinis. O jie džiaugiasi, jame gyvena.

Gintaru moku, nuo to dar nesirįžtu pabėgti. Todėl rytoj mane išreikš skaičiais. Jei priims į savo tarpą, mano darbas bus būti smiltimi kitų ratuose. Tie, kurie pasirodys apskaičiuoti, kils apgaviko DNR spirale kaip kopų vijokliai - tik aukštyn, tik aukštyn - kur sėdės ant kopų ir žiūrės į liniją už jūros, kuri pati yra jūra. Kai Rolexas išmuš dvylika, jie nubyrės kopos šlaitu, kur susitiks su jūra ir gims iš naujo, taip ir netapę tikromis smiltimis. Kai kurias įamžins jūra gintare.

Po milijonų metų žmonės vis dar rinks jį, pirks ir parduos.
Žmonės galėtų negyventi būti inkliuzais ar trokšti jų. Nes inkliuzas yra kalėjimas. Gražus iš išorės. Dievai išrasti tam, kad gyvieji perprastų inkliuzus iš vidaus greičiau, nei per milijonus metų. Nes tikras gintaras tyras. Nes tikros smiltys gyvena jūroje. Smiltys - bus jie tarp kitų smilčių sausomis, tik per lietų sudrėkstančiomis akimis. Milijonų aukštų dangoraižiuose. O kitos smiltys judės visomis kryptimis, susidurs ir išsiskirs, ilsėsis, kurs jūrą kartu, kartu su vandeniu ir atskirai. Nes smiltys ir vanduo ir skonis yra jūra.