Nuo vaikystės valgau cibulius ir nieko sveikas esu. Tik mergos tada nesibučiuoja, sako-papus geriau graibyk. Pizė, o ką man daryt, jei, užvalgęs cibulių, taip noriu laižytis. Nu, tai Zamolskiu pradedu gąsdinti. Sakau, ateis Zamolskis ir tave pif paf -ir gulėsi kniūpsčia -tavo veidą tavo pačios suknia uždengsim. Gąsdinu prigąsdinu, o tada čiupt netikėtai už papo ir liežuvį burnon įkišu.
Užmiršta tada mergos ir mano burnos kvapą, -virpa visos kaip E-PŪŠĖS. Ir prašo- paimk paimk greičiau. Kai kurios pradeda keiktis, nu nesakysiu kaip, bet būna tokių mergų, kurios dega nuo savo išrėktų nešvankybių, o aš, ble, tikras lietuvninkas, tai sakаu joms- blebaikit, o jei nebaigia vėl Zamolskiu pradedu gąsdinti, - patikėkit suveikia- kaip peilis per šiltą sviestą -tada mergas brūžinu be žodžių, - nepatikėsit malonumas trigubas!
Ech, nuo vaikystės valgau cibulius ir nieko – sveikas esu.
O, sykį žiūriu televizorių, viena merga man po ranka guli, cibulių nevalgau, o čia pyst Zamolskį telikas stambiu planu rodo, - nu, tai žinot, merga puolė į virtuvę, nulupo ten man cibulį, atnešė, sako- valgyk mielasai. Na, aš nuo vaikystės mėgstu cibulius, tai sušlamščiau pasigardžiuodamas skiautę po skiautės. Tik pabaigiau, o merga kaip puolė, - visas lūpas apkandžiojo.
Tad, aš jums, brolyčiai, patarsiu, jei kas nors jums su mergomis bus ne taip, nesakau, kad būtinai taip turi būti, bet dėl viso pikto, žinokit – nu žinot patys ...