Kol išmoksiu skraidyti....

Nužudyk mane švelniai,
Bučiuodamas lietų iš lėto.
Sakydamas: - myliu be proto!
Nužudyk mane švelniai iš lėto!!!
Mirdama aš pajusiu palaimą,
Kad palieku savąją terpę,
Kitam užkariautojui žemės.
Niekada nenuvilk manęs tyliai,
Kol į širdy lietus kris nebyliai,
O širdis neatlaikius tylos...
Ji susprogs
Ir išvysi, kruviną raudoni apimanti mano kūną...
Kaip niekada bus ramu,
O tvaikas pūvančio kūno,
Vis svaigins
Ir dangins kuo toliau nuo būties
Kol išmoksiu skraidyti...