be pavadinimo arba dienorastinis

tu supiesi man galvoj ir ant galvos

lyg medžių viršūnėj

linguoji

mėnuo oranžinis - naktį
baltos plaštakės - dieną

ir viskas dėl to, kad taip labai noriu
klausytis,
ar gyventi tavo laikmečio šešėlyj


plaukai lyg saulašarių laukas
man iš galvos dygsta
kaip numirėliai -
milijonais kojelių į priekį
maži virbai su rasos lašeliu gale pačiam

(plaukai ar mintys?)

nelengva mylėti, sunku mirti
rašymas kaip išsigelbėjimas
o raidžių ornamentai nugulantys paskui rašiklio širdelę
gąsdina mano mažumą. mano bejėgiškumą
meteforos yra bėgimas?
ir visada galvoti kas man jautru

nelengva mylėti, sunku numirti
šitas pasaulis per senas
palikite dideles reikšmes už durų
mes tegalime atnešti truputį šilumos kitiems ant rankų