Lengvai slystu
Žydru ūku,
Slidžiu rytu
Prie ajerų.
- - - -
Glotnus lietus pagirdo liūdintį asfaltą,
Mašinos ūžia, žmonės daro salto.
Lunatikai kaitriom akim drugiais plasnoja į pagundą,
Ir geležiniais bėgiais begaliniai traukiniai nudunda.
Laibom lianomis sukibę vielos
Apraizgo širdį žvilgančiu tinklu
Mechaninės lėlės, kuri netekus sielos,
Pratrūksta širdį veriančiu riksmu.
- - - -
Lėtai pasilenkiu prie ajerų,
Nebėr nei dulkių, nei vielų.
Nuo žemės sklinda šiltas duonos kvapas.
Tyla. Ramybę sudrumsčia nukritęs lapas.