Sniego skonis

Gražu lauke,
Kai šviečia saulė
Ir tirpsta sniegas.
Kol kas tai tik apgaulė.

Žinai, kai paskutinį kartą
Valgei šaltą sniegą,
Aš apšalau.
Ar gali būt skanus
Neries vanduo?
Kai prabilai tu apie Dievą,
Aš suklupau.
Prišalęs sniegas prie burnos
Ir gerklėje sustingęs ledas,
O tu bandai išrėkti:
"Dieve!"...

...

Neperprantu aš elgsenos keistos.
Atrodė taip, lyg būtų prasidėjęs
Badas.
Dieve...
Gėlytė sniego pusnyje
Ragauja saulę,
Žemę.
Jai sniego skonis – nuostabus,
Bet…
Ji tik mano širdyje,
Tik mano keistame pasauly
Želia.
Žolė.
Kovo pradžioje?
Neįtikėtina.
Taip pat, kai valgei sniegą
Už Dievą ir mane.