Paklydau

Paklydau savyje.
Paklysti malonu,
Nes niekas nesvarbu ­
Nei laikas,
Nei mirtis,
Nei meilė…

Nelaukiu gėrio iš kitų,
Tiktai pykstu,
Ir gyvenu…

Paklydau žolėje.
Paklysti malonu,
Nes taip kvapnu:
Ramunės,
Kiaulpienės,
Irisai…

Naktis atėjo…
Nuostabu…
Paklydęs rasoje tirpstu,
Neradęs į žiedus kelių.

Paklydau tarp žmonių,
Ar man čia malonu?
Paklysti neturiu
Nei noro,
Nei tikslų
Nei laiko...

Mirtis atėjo.
Man baisu?
Ne, tik žinau -
paklydus tarp tuščių akių,
nerasiu žmogiškų širdžių,
todėl matyt ir išeinu.


Iš rinkinio "Laimingojo slėnio lelijos" (2000)