Žiema, tu manęs nenervuok!

Pažiūrėki tu į dangų:
Skrenda paukščių ten pulkai.
Pažiūrėki tu į saulę:
Šviečia skaisčiai, žėri baigščiai.
Pažiūrėki į medžius:
Jie net nežada žydėti.
Akį mestelk į laukus,
Pamatysi - netikėsi:
Stūgso pusnys ant dirvos,
Klykia pempės nuolatos.
Tirpki, sniege, netingėki,
Leisk paukšteliams tu čiulbėti!
Spruki žiema - išvarysim.
Ei, pavasari, sugrįški!


P. S. Eilėraštis buvo sukurtas prieš kokį mėnesį, kai pavasaris vėlavosi, tad dabar jis nebelabai betinka, bet....:)