18 puslapis

Vyliaudas tapo nebejaunas. Perkopė savo nugyventą pusšimtį. Kažkodėl pasijuto esąs nebejaunas tik dabar, dabar kai stovėjo prie tvoros, mėlynai išsipaišęs dešinį nykštį. Palei kojas gražiai surikiuotos dažų tūtelės. Geltona, žalia, rūžava. Prie dešiniojo kaliošo - mėlyna. Mėgstamiausias Vyliaudo užsiėmimas - tvoros dažymas. Kažkada jaunystėj (apie 45-uosius) perskaitė knygą apie laisvo laiko gadinimo būdą. Dabar jau ir pavadinimą užmiršo. Kaip ir viską kitką. Kažkas panašaus į Mobį/ Tobį/ Fobį. Hobis. Knyga nebuvo stora. Aštuonioliktas Lietuvos Ryto puslapis. Knyga buvo ir su fotografija, kurio Vyliaudas, negalėjo pamiršt. Maža mergaitė, už nežmoniškai didelės spygliuotos tvoros. Ir prierašas: " Šeiho hobis - jaunos mergaitės ". Tačiau prierašą Vylius buvo užmiršęs. Jis tik norėjo pralinksmint mergaitę. Nudažyt jai tvorą. Spalvotai spalvotai. Nuo tos knygos viskas ir prasidėjo. Vyliai jau niekas nerūpėjo, išskyrus laimę kitam. Kas, kad kiekvieną savaitgalį kažkokia teta jį vedžiojo į tą smirdantį ir niūriai baltą pastatą. Jam nepatiko baltos tabletės. Jis jas nusidažydavo savyje. Jam nepatiko tas baltas chalatas, kuriuo vaikščiojo Algis. Daktaras Algirdas taip pats liepė save vadint. Vylkai nepatiko žiema. Jis ją dažydavo. Tada sniegas tapdavo skanesnis. Jam nepatiko virtuvė. Balti puodukai. Klozetas. Popierius. Akys. Debesys. Dievas, jo manymu, padarė klaidą antrą dieną. Nereikėjo jam kurt baltos spalvos. Vyliaudas nebuvo išprotėjęs. Jis buvo suradęs savo gyvenimo prasmę. Pavydėtų visi egzistencialistai. Paseno Vylia. Teptukų šerelių nebedaug beliko. Sienų neišspalvintų irgi. Mergaitės užaugo. Dabar stovi prie tvorų trumpais sijonais ir rūko. Nebepatinka joms spalvotos sienos. Vyliaudas nesikrimto, nugyveno sau prasmingą gyvenimą. Šeihas tikriausiai numirė. Per amerikonų bombardavimus. Vyliui tik dabar atėjo į galvą, kad jis gali sau imt ir mirt. Gyvenimas baigtas. 51 nebesulaukė. Uždarė jį į tą pastatą, dėl paaštrėjusios manijos. Nenorėjo jis būti baltas, vyniojamas į ta baltą drobulę su rankovėm, todėl ir numirė. Dabar linksmina mergaitę, mokydamas piešti narcizą. Spalvotame pasaulyje. Pieštame.