Laiškas

Sveikas mielas drauge,

Atsakydama į tavo liūdną laišką, apie žmogaus gyvenimo beprasmybę ir niūrų rytojų noriu pasidalinti šviesesnėmis mintimis.
Pažvelk į saulę, pasidžiauk dideliais lietaus lašais ant savo lango, stebėk kaip gražiai dangumi bėgioja žvaigždės, pažiūrėk į meilės pilnas žmogaus akis, pamėgink pajausti kito širdies plakimą, priglausk savo sielą prie pavasario dvelksmo... Džiaukis šiomis menkomis, kai kuriems pasaulio sutvėrimams nieko nereiškiančiomis akimirkomis, nes tai yra pasaulio grožis. Jauti jį šiandien, tačiau nebežinai kaip bus rytoj. Ar būsi laimingas? Ar laimingi bus kiti? Ar kiti išvis jaučia šį pasaulio grožį? Ar visiems taip pat gerai kaip tau? Juk ne visi turi galimybę ar ir norą suprasti ir pajausti tai ką jauti tu pats.
Pameni, prieš porą savaičių kai saulėtą pavasariu dvelkiančią dieną ėjom pilkomis miesto gatvėmis? Žmonės buvo tokie niūrūs, paskendę savo mintyse, rūpesčiuose, problemose... O mes šypsojomės, tiesiog ėjom ir šypsojomės. Ko gero labai keistai atrodėm tarp tų piktų, susinervinusių veidų... Bet argi mums rūpėjo? Mes tik džiaugėmės gyvenimu. Džiaugėmės juo tokiu koks jis yra. Juk ar saulė džiugina mus savo spinduliais, ar pliaupia šaltas lietus visur galima įžvelgti ką nors gero, ką nors gražaus ir ypatingo. Pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl visi taip nemėgsta lietaus... Jei staiga dangus pradeda “verkti”, tai žmonėms atrodo, kad tai jau tragedija... O juk pažiūrėk, kaip žaismingai krenta tie maži lašiukai, kaip tyliai kapsena į tavo langą sukurdami gražiausią muziką. Įsiklausyk, pajusk, nusišypsok! Taip su tavim kalba pasaulis. Taip jis nori, kad ir tu su juo kalbėtum, kad būtum laimingas, kad tavo veide šviestų optimizmas ir šypsena. Žmonės turi būti laimingi! Jie negali liūdėti, nes kai esi laimingas savo šypsena ir gera nuotaika užkrėti ir kitus, be to tada ir dirbi ir gyveni mieliau. Žmonės turi suprasti vieną dalyką: jie turi ne egzistuoti, bet gyventi. Ir tuo džiaugtis.
Taigi, mano mielas drauge, manau, kad net tokie menki pasaulio sutvėrimai kaip tu ir aš galim prisidėti prie geresnio, šviesesnio ir optimistiškesnio rytojaus kūrimo. Kaip jau minėjau šypsena ir gera nuotaika galima užkrėsti ir kitus, taigi šypsokimės, džiaukimės gyvenimu, juk ne kiekvienas sugeba būti tuo žmogumi, kuris optimistišku, nuoširdžiu ir džiugiu žvilgsniu žvelgia į tavo pavargusias apie blogą nuotaiką bylojančias akis. O aš žinau, kad tu ir aš tai galime. Gal šypsena nenutrauks karų ir nesantaikos, tačiau ji gali pradžiuginti liūdinčią žmogaus sielą, suteikti jam noro gyventi, padaryti jį laimingą...

Tavo besišypsanti draugė