o man patinka lėkti bet- į vėją!
tada sunku susilaikyti, jei tik ima pūsti smarkiai,
ir tada leki leki leki bėgti, stipriai smarkiai bėgi
ir dūsti, ir matai ūžiantį pasaulį
ten kažkur troleibusai ir
žmonės eina tokie ramūs
bet jie ne tau
tu bėgi, ir oru springsti kuris yra ne oras,
bet vėjas, kuris ne neša tave,
bet maitina- stumia- atvirkščiai stumia, ir tu trenkiesi į jį,
bet niekaip neatsitrenki
o tada tau neužtenka kvapo
nes negali taip ilgai bėgt
nes tu juk ne sportininkas ir šiaip
sustoji, ir viskas nutyla
tik verda plaučiai tavo
ir eini, ir tada matai
kaip lėtai judi šio pasaulio atžvilgiu
to pasaulio, kuris prieš akis
ir iki troleibuso vis dar toli