Origamis

Išlankstei
Mane iš popieriaus.
Į rankas įspraudei
Kaštono lapą -
Kaip skėtį,
Saugojantį mane
Nuo tavo kvėpavimo
(kad nenupūstų),
Nuo tavo ašarų
(kad neištirpčiau)
Ir nuo tavo šešėlio plazdenimo
(kad neapsvaigčiau).
Iškirpai man
Perregimas,
Nieko nematančias
Akis,
O vietoj jų
Patūpdei ant peties
Kanarėlę,
Kad į ausį
Tyliai  čiulbėtų
Liepų žiedų saldumą.
Beliko
Tik išmokyti mane
Grūdelyje
Užuost aguonų lauką,
Nes vis bandau
Įžvelgti
Nors lašelį tobulumo
Sudrėkusiam
Popieriaus lape,
Bet kaskart
Vėl pravirkstu
Ilgesingu
Kanarėlės
Čiulbėjimu.