Tavo dovanota plastelino mašinėlė
Šiek tiek susiminkė…
Bet pamėginsiu pas tave atvažiuot
Ir dar išsaugojau keturis varliukus
Nupiešiau keturvietį dviratį
Kad jie galėtų visi kartu
perlėkti per tiltelį
Bet atiduosiu marškinėlius
puošusius lėlę
Per maži
Bet nesijaudink,
Ji nesušals – nupirkau miežinės kavos
Ir kavinuką
Su penkiais mažais puodeliais
Grąžinsiu ir slides
Nes nuo kalno smagiau ridentis
Bet mažąjį suoliuką
Pasiliksiu
Negaliu atimti skudurinės Onutės svajonių,
kuriom ji dalinasi su manim,
pasisukusi link jūros.
Tačiau paimk
Patrankos sviedinukus -
Karo su Maryte nebus
Ji grąžino kastuvėlį
Dabar galiu išsikasti duobutę
Ir joje palikti paslaptį…
Tik tu niekam nesakyk!
Nes nebebūsi mano geriausiu draugu