Strutis

Bijau ,kad ne kas. Grindys visur, žemės minkštos jokios po kojom. Kur galvą dabar dėt? Į skarą vyniotis? Kaklui bus šalta, hm...

Velniava kažkokia – kojos batuose, rankas į kišenes, o galvą kur, a? Taip kad visą, su ausim, su akim, kakta būtinai...

Muistausi ir šiaip, ir taip, ir anaip...skambint pagalbos telefonu? Na jau ne, aš ne ligonė, man dar gyvent ir gyvent, bet va kur tą galvą... Ot davė dievas, nepagailejo, gėda į lauką eit ir nesmagu.

Kad bent jau tuščią būtų užsukęs man, ar šiaip, lemputės principu – estetiniais sumetimais. Tai ne, dar prikimšo kažkokių baisenybių. Įsivaizduokite, dar ir prie kūno prijungė. Nelaiminga aš, oi žuvelė aš. Tie kur prie parduotuvių ir kioskų tuntais plaukioja, su buteliais ar be, na, tie raudonai mėlynieji, vienas kitą meiliai žuvelėm vadina...Ir gerai, ir viskas, pavadino, tarsi nusišnypštė, iš galvos lauk...Greičiausiai man iškreipta sinusito forma...Supūliavo galvelėj kažkas, neiškrapštysi, silikono neįpūsi...

Viskas, einu smėlio ieškot.