ten už magmos laipsnių kvadratūros
driekiasi mano versmė,
iš kurios aš semsiu, kai jau nebereikės,
kai bus tik veiksmas, vyksmas, ir bevielis grožis
ten virš estetikos ir geometrijos
rasiu formulę, ir pasaulis bus suredukuotas į
naivią žydrą
ten aš gulėsiu, verksiu, klyksiu tavo vardą-
kurio niekas negirdės-
tavo tobulą vardą, kuris
ir bus visatos šaknis
tai kažkada įvyks
kažkada po mirties
prieš pat didįjį sprogimą-
prieš tai, kai gimė žmogus