Nemiego Raitelei

O kambarys kažkoks suspaustas
Nuo švino lubų skyla sienos
Nemiego naktį nuovargiu pakausto,
Ristūnė miega dar, bet vieną
Ar antrą valandą nakties
Ji išbučiuos žirgų akis,
Apglėbs Tą Juodą ir užsės.
Neims daiktų. Daiktai užgis
kaip gyja žaizdos jeigu skauda
Ir plyšta batai jeigu trina-
Ji atsisės, pasirašys už baudą
Ir dar pridės "jau kitokia Kotryna".

Kita kitoj erdvėj be sienų
Užtilus muzika, nudegus žvakė
Tarp bitlų, "klasių" ir Marčėno
Miegot šią naktį atsisakė.




*itin subjektyvus subjektyviausiam žmogui