surūgusį rytinį pabudimą
išmaukia akyse liuoksinčios sienos.
darbas ir lova, lova ir darbas, persuka
savaites ir mėnesius kaip
sulūžus diktofono juostelė.
o tu vis mažėji ir mažėji.
kol galiausiai pavirsti supuvusio mandarino žieve,
nuspirta benamio alkoholiko po
laimingo autobuso užpakaliu.


fryla







