mano
kūnas
tapo vientisa
žaizda
susivynojau
į skudurus
einu ir prašau išmaldos
mieste, aš buvau doras
per gyvenimą
nenuskriaudžiau nė musės
mieste, aš buvau doras nekatalikas
per gyvenimą ėjau basomis
palikdamas
kruviną
brydę
iš jos
lakė paukščiai
joje maudėsi
moterys
mačiau
kaip augo namai
mačiau
kaip medžiai
kaip sodai
kaip fontanai
kaip pievos
mito krauju.


Laskovyje migy










