Legendos

Nuvalykite smėlį
nuo lūpų
nuo pražilusių
degančių upių

kur kamanės
ir miško uodai
randa prieglobstį-
gelia, kai tu nematai.

Pamatuokite gylį-
arčiau.
Kojos skęsta
o kur? – nežinau.

Puikią ryto legendą
vakar girdėjau-
sako pergalė
žingsniais mažučiais išėjo.

Nuvalykite smėlį
nuo degančių upių
lūpos žilos seniai-
o pavasaris – trupa...

klimpsta, gelia
ir trinas akis
mano-tavo legendos
dievams neįtiks.