...atvirai...

Tikriausia Jai?
Turbūt nuo jo...
Kvietimas
-dviese pasvajot!

Galiu iškęst įkyrią tylą,
už saują miego nusipirkti sielą tyrą.

Galiu atrodyti kvailai,
tuomet,
kai tu to nematai.

Galiu, tarp sienų keturių,
tavęs ieškoti –

laiko aš turiu.

Pabėgti,
lažinuos,
tau nepavyks,
dulkėtu spindulių taku.

(Tas žąsinas perpus pakėlė kainą)

Mokėsiu dukart tiek -
man nesvarbu.

Kaip inkščiantis šunytis,
pro šalį bėga laikas.
Ir stovintis ant savo kapo,
per naktį
verkia
vaikas.

O man
visvien,
labai smagu,
myliu tave,
kai nemiegu.
Svarbiausia tik –
sustot,
laiku.

Turbūt, kad –

taip!

Tikrai,

tikrai -
nemoku aš
dejuoti  atvirai.