Kai aplink blanku

Rytiniuos pakampių šešėliuos
(Jie vis trumpėja kol Jam vietos nelieka)
Tylos prigėręs snūduriuojantis miega,
Savo žila barzda apkamšytas,
Belaukiąs ryto ir žinantis jų sapnus,
Tas, kuris pasitinka dar nesutryptą miglą,
Kuri rytais užspaudžia ausis,
Užspaudžia miegantiem naktim,
Nes nepakelia Jo maldų,
Žila barzda keliaujančių
Per Tylą į Naktį,
Spengiančią, užmigdančią,
Tampančią Jo vaiku,
Sėjančią miglą, kuri ryte
Visvien bus sutrypta tų,
Kurie negali tylėti,
Mašinų, žmonių, kavos kartumo,
Rytinių žiovulių, naktinių sapnų...

Jis žino, ką jie sapnuoja,
Nes Jis saugo,
Saugo augančią Naktį
Kol rytiniai pakampių šešėliai trumpėja...