Cukraus moterys

Man patinka eiti

Per vakaro šilumą

Prisodrintą saldaus sunkumo.

Gėlė išlepusi.

Rankas sveria žiedai

Sidabriniai ant pirštų.


Lipnu lyg prieš lietų,

Saldu

Kvepalais išdabintomis gatvėmis,

Pamiršau atsiremti viliokliškai

Ir bet ko laukti.


Ką sakai?

Lašai batų kulniukais.

Prie rasoto stiklo

Prisiglaudusi myliu.

O jie klausia to kainos.


Ką sakai?

Aš tokia vienintelė,

Per visą sunkumą gyslose.

Tokia vienintelė

Per artimo prakaito skonį

Ir nutekėjusį makijažą.


Man patinka eiti

Per vakaro šilumą

Pribarstytą saldaus sunkumo.

Ką sakai?

Ar kada pagalvojai,

Koks kartus gali būti cukrus...