Pro vinciją žiūrint matosi nedaug

Laiminga nemokėjimu valdyti savo švelnumo
Ties debesiu suklupo lietaus rinkti.
Lašais išsitepliojo visą kuklumą
Ir paliko veidrodžiui spręsti apie patrauklumą savo.
Persivilko sausais atsargumais
Ir vėl nesiartina prie nežinios, ir vėl jai „sekasi“.

Auga kaip ant mielių josios tvarka.
Teka kaip mėnulis jos kraujas.
Ryt vėl sekmadienis. Vėl dangaus prisilups.

Lietus nesurenkamai liesis per nedidelį jos pasaulį.