Vakarais tu dažnai
Ant ugningos žaros
Savo veidą slepi,
Atšvaitais dabinies.
Rytą saulę skaitai
Iš vandens gilumos.
O, šešėli…
Širdie, atsibusk!
Esi tyliai ten – –
Švintant ieškai dienos –
Ėriuko tyro
Laive su sparnais.
Iš vasario, prailgusio mano širdy,
Su vandens šviesuliais, atsibusk!


kostas








