baimėm žvairom
pilkakailėm ambicijom
raišu zuikeliu straksiu
į bokštą, į pačią viršūnę.
Kalbinu zuikiškai pakeliui
sutiktus žvėris, siūlau kopūsto.
Jie ką tai vograuja man,
savaip žvėriškai. Gręžiasi
baikščiai, sliūkina šonan
- ką jie mato? Į mane
pilką zuikelį žiūrėdami?
Aukštas aštuntas.
Bus prieglauda mano,
mano urvelis šiai nakčiai.
Ryt ir vėl su Dievais
susigrumsiu, dėl savo
zuikiškos laimės.