Pavirtę vėjais

Šiąnakt kažkaip netikėtai pavirtom į vėją.
Paukščių sparnų paklusnumas užkaitino kraują.
Paukščių negaila. Akmens amžinybę tylėję,
Jūros ošimo melodijom svaigiai puotaujam.

Debesys- plunksnos. Likimai jų-mūsų žaidimai.
Lapą nuo klevo kaip žaliąjį pasą pasieny nubloškiam.
Dar nepažįstamo didmiesčio varpinės bokštuos
Tik paryčiais ūžesys ir švilpimas nurimo.

Tyla audra. Vėjai pasuka kryptį-namopi.
Grįžtam ir mes, kol dar vėjų pilies neuždarė?
Tik aš pro vakarus, tau reiks pro šiaurę plasnoti:
Tu esi vėjas Šiaurys, aš vėjūnė Vakarė.