Prieš tris naktis
Bandžiau aš nerimą išvaikščioti
Surinkti liūdesio šukes
Kurios lyg akmenim išgrįstas kelias
Į Gedimino pilį
Ir prisiliesdama prie kiekvienos bažnyčios
Šaukiausi motinos ir tėvo
Kad jie prabiltų pasirodytų
Sudvejojau savo tikrumu
Juk ne šešėlis aš
Bet ir ne balandis varpinėj
Kas aš kas tu
Ar per gyvenimą sukrautas
Džiaugsmas ar liūdesys
Į kišenes
Pasako kad esi
Van Gogas
Dalli
Škėma ar Marčėnas
Ar vienuolis
Basomis išėjęs į Jeruzalę
Šaukti ir reikalauti
Prie Aušros vartų
Gali kiek nori
Gali gerti ir rūkyt
Be skaičiaus
Bet vieną ryta
Gyvenimas tvos per veidą
Šlapiu skuduru
Sudrėkintu
Tavo paties ašarom
Ir rėks spjaudysis
Ir keiksis
Ir lieps susitvarkyti
Šiukšlyną savo stalčiuose
Lieps surast paliest pažint
Pačiam save
Ir tuomet
Kai auštant ant Barbakano
Tau šalta bus
Ir lauksi tu stebuklo
Jo nebus
Ir širdyje arbata neišsilies
Tu šauksi nors žinosi
Kad nieks neatsakys
Pirma turi išgelbėt
Skęstantį šalia
Kad pamatytum
Saulės dulkes auksines
Savo delnuos
Ir žmogaus akis
Kurių šaukeis
Kasnakt