juokelis iš mergelės

ir skridau lyg Coliukė ant lapo medelio
aš į rytmečio saulės svajas...
piktas kurmis grūdų dar nesusiskaičiavęs
Viešpatėliau o mano
sakė ves mane ves

ves per žemę - dykynę
ves per girių tankymę
o paskui, jis dar sakė
po medžiu mane mes...

tik atskrido erelis
kaip tas medžio lapelis
ir nuleido į požemio gelmę
ir va

sedžiu sedžiu nutvėrus
ir visai ne pagėrus
net ir pieno
gaiva...