drauge

tu mano blizgantis naikintuvo sparne,
skroskim brygztančią dangaus tylą
ir pasisavinkim žydrą.

geriu ją be skrupulų, ir tu matai, ir man padedi,
mano plieninis žaibo naikintuve.
ir pakeliui mes sukarpysime visą dangų,
ir liks tik skutai, tik tavo pėdsakų putos.

tu mano vėjas, tu mano sapno sparno kraštas-
neri smailia geležimi į dangaus mėlį.
bet raškom tik žydrą, tik geliančią