aš tyliai laukiu,
žuvie-mergaite,
tavo drėgnų pelekiškų prisilietimų,
žalio žvilgsnio,
meldų dumblo lūpose,
tarytum tarti ką norėtum,
lašas vandenų
iš tavo pilko plauko
įsismelkia į sąnarius dienos,
mano karščiuojantis nuilsęs kūnas
maldauja tavo drėgno delno,
kurs kvepia nendrėmis.
lašelis meldų dumblo,
iš tavo lūpų,
daugiau nei žodis
mažiau nei realybė,
mano žuvie-mergaite,
sapnuokis man
dar vieną naktį kopose,
sapnuokis...