Rašyk
Eilės (72428)
Fantastika (2182)
Esė (1493)
Proza (10249)
Vaikams (2477)
Slam (49)
English (1094)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 37 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Medinis žirgelis
                                   
                          (II dalis)

  Atėjo ruduo.
  Pirmieji mokslo metai. Žirgas Jonuką įnešė į pirmą salę. Salė buvo ilga, bet šviesi. Sienose tai atsirasdavo, tai dingdavo ženklai, kokius jis matė savo brolių knygose. Ženklams pasirodžius,  nuskambėdavo garsas. Berniukas suprato, kad tai raidės. Išmoko skaityti ir skaitė daug, o skaityti  galėjo tik  jodamas. Jį užbūrė pasakos.
          Vėl ruduo.
Antraisiais  mokslo metais  žirgas  Jonuką įnešė į  piramidinę skaičių salę. Jos trikampėse  sienose  ryškėdavo  taškai, linijos, apskritimai, o vėliau ir patys skaičiai. Tais metais išmoko skaičiuoti.
Trečiasis ruduo.
                  Trečiaisiais mokslo  metais žirgas Jonuką įnešė į minkštą žalią salę. Viena salės siena buvo išpinta įvairiausiais žydinčiais augalais, kitoje matėsi įvariausi žemėje augę ir dabar augantys medžiai. Čia  sužinojo, ne tik  kaip ir iš ko augalai sudaryti, bet  ir kur, ir kaip jie auga. Aiškinantysis balsas vis kartojo ir kartojo, kad be augalų visi uždustų.
                    Ketvirtasis ruduo.
                    Ketvirtaisiais mokslo metais Jonukas  šuoliavo jau per  judančius salės  laukus. Joje pamatė, kokie paukščiai, žvėrys, žuvys ir kitokie gyviai  gyvena. Čia sužinojo, kodėl  jų daug išnyko ir nyksta dabar.                                         
                    Penktasis  ruduo.
                    Pasirodė keistasis senolis. Paklausė Joną, ar nori šis sužinoti daugiau, nors bus sunku. O taip! Jonas norėjo.
                  Ir prasidėjo.
          Ir prasidėjo penktieji mokslo metai…  Žirgas  įnešė jį į širdies formos salę. Joje  tapo raudonu apvaliu jūreiviu, o žirgas - valtimi, plaukiančia raudona Kraujo upe. Ir pradėjo Jonas plaukti. Kraujo upės srovė nešė valtelę pro Širdies pilį, kurios vartai, panašūs į bures, visą  laiką judėjo tai atsidarydami, tai užsidarydami. Prasmukęs pro juos, Jonas nuplaukė mažais upeliais į Plaučių mišką. Bijodamas paklysti, vėl grįžo ir pro pulsuojančią  Širdies pilį  nuplaukė į  Skrandžio grafystę. Ten, sėdėdamas prie  minkšto stalo, suvalgė baltą  baltymainį, paskui paragavo riebalinį riebuolį ir atsigėrė angliavandenės gaivos. Bečiulpdamas vitaminus, iš Skrandžio grafystės nuplaukė į  Kepenų  karaliją. Kepenų karalijoje apžiūrėjo  aštuonias chemijos gamyklas, kuriose dirbo tūkstančiai panelių Ląstelių.  Atsisveikinęs  išplaukė  į Inkstų valstiją. Kadangi Inkstų valstijos žemės buvo sudarytos iš piltuvų ir piltuvėlių raisto, jis vos  išsikapstė  iš jų. Dabar  jau plaukė kita  upe  į ūžiantį  Smegenų miestą.  Smegenų  mieste  stovėjo  kompiuteriniai  namai,  iš  kurių  skrido virpantys paukščiai. Vienas, nutūpęs ant valties krašto, Jonui užgiedojo:
- Mes - mintys. Mes - mintys. Mes - mintys.  Mus kuria šis miestas, šis miestas.
Ir Jonas pajuto, kad jis jau nebe jūreivis, o oreivis, sėdintis ant ant virpančio minties paukščio, kuriuo tapo jo medinukas. Skrido namo. Skrisdamas  galvojo, kad nebuvo taip sunku, kaip sakė senolis. Tik truputį baimės, bet įdomu.
Šeštieji mokslo metai.
O  šeštaisiais mokslo  metais žirgas  Joną  nunešė  ant  didžiulio  gaublio. Gaublys tapo Žeme. Jonas šuoliavo per gaublio Žemę  įvairiausiomis kryptimis. Jis prašuoliavo pro milžiniškus miestus su aukštais betoniniais  namais, kurių langai šaltai blizgėjo saulėje. Jis prašuoliavo pro mažus ir senus medinius namukus, paskendusius medžių žalumoje. Jis matė nematomas tvirtoves ir griūvančias šventyklas. Tik niekur nematė žmonių. Netikėtai medinukas tapo metaliniu paukščiu su galingais išskėstais sparnais. Metalinis paukštis pakilo. Jonas skrido. Apačioje pasimatė žmonės. Jie ėjo ir važiavo įvairiausiomis mašinomis, dirbo laukuose, pirko ir pardavinėjo aikštėse ir turguose, juokėsi prie cirko palapinių  ir  verkė…  Išgirdęs verksmą, atidžiau  pažiūrėjo žemyn! Jis pamatė sprogstančias bombas, griūvančius ir  degančius namus, o uniformuoti vyrai šaudė ir skriaudė, šaudė ir skriaudė. Jonas iš širdgėlos pravirko…  Metalinis paukštis dunkstelėjo žemyn… Vėl namie.  Štai šie mokslo metai tikrai buvo sunkūs.
Paskutiniuosius  mokslo  metus Jonas pradėjo  jodamas  su dideliu  brolių ir draugų sumeistruotu žirgu.
        Septintieji mokslo metai. 
                  Tų metų  žinių salė buvo panaši į knygą, o salės viduryje ant balto debesies taip pat gulėjo knyga.  Ji švytėjo.  Jonas norėjo  knygą pasiekti, bet žirgas nebejudėjo...  Pamėgino nulipti ir... nulipo!  Keista.  Jis  galėjo  eiti,  kojos klausė ir nesveikoji ranka buvo judri!  Kai prisiartino prie stalelio ir atsisuko, pamatė, kad jis, o stebukle, sėdi ant savojo žirgo!  Ir ten buvo jis, ir čia buvo jis...  Einantysis Jonas atvertė knygą. Tai buvo knyga apie Jėzų. Viską pamiršęs, pradėjo  skaityti. Skaitydamas  keliavo su Jėzumi po  Kanos ir Jeruzalės miestus, po Samarijos ir Galilėjos kraštus. Jis kartu su kitais klausėsi pamokslų ir verkė matydamas Viešpatį nukryžiuojant. Bet jis matė  Kristų ir Šeštinių rytą kylantį į dangų!  Jis išmoko iš Kristaus būti kantrus… Jis pajuto didžią  Meilės jėgą!  O dar kitokia jėga sugrąžino einantįjį Joną pas sėdintįjį Joną, ir abu susiliejo į vieną…
      Baigėsi senio stebuklas. Jonas, svajonių raitelis, sėdėjo vežimėlyje - kėdėje ir skaitė. Skaitė knygas ir vartė stiklinius kompiuterio puslapius. Pradėjo  rašyti. Parašė dar vieną pasaką  "Apie trečią brolį Joną -  koks jis raitelis puikus".  Jo knygas ir jo pasakas skaitė ne tik  kiemo draugai.
2005-05-13 00:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-19 23:26
Barbelė
No gerā pasakaitė. Žėnuomė dalīkā, vo kāp iduomē pasakītė, kāp dailē vėsks sodieliuots. Skaitiau sosėduomiejusi, jē galietiuo vertintė, ta būtom 4.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą