Atminty pasiklydęs lietus
Nebegali savęs išdalyti
Raudonuojantiems čerpių stogams
Nei karaliui atnešti pietų,
Nei nuo delno pakelt boružytės,
Nei suteikti melodijos mūsų sapnams.
Atminty pasiklydęs lietus-
Suledėjusio laiko pasaulis,
Negrįžimų simfonija po dangumi-
Užrakina vartus į namus,
Į senamiesčio arkas, pravirkdo
Tuos, kuriems sentimentai per daug artimi.