Sūnau, toks vėlyvas sūnau!
Grįžti, kai jau deglą kaštonų
Prie durų pakabinau,
Idant nakies skuduruos nepaklystum.
Sūnau, ar tai jūros vanduo iš akių?
Toks sūrus, kad net širdį išgraužia,
Dabar pilas iš kiauro
Į tuščią.
Ar blogai aš tave auginau?
Ar skaroj nesupau suvysčius?
Sūnau, ar aš tau nesakiau,
Kad didvyriai ne verkia, o miršta?