Kelk rytą
Ant savo smėlėtų delnų,
Ir čirenimą vyturio
Nuaštrintą molingų laukų...
Kelk saulę
Virš obels laike pasiklydusios,
Rytas saulę išbarstė
Ant skruzdės
Namo nesugrįžusios...
Skęsta laukai
Žolėj prasikalusioj,
Sulą lieja klevai
Meduj neapsaulusią.
Kur gi tu? Kur gi tu?...
Rankos slysta per laiką, -
Nėr tavęs, nei manęs,
Šarkos mintį išvaikė...