Skubiai. Kol dar
tik vėjo
gūsis nepaliko,
šiurena, kartų
dūmą
traukia.
Pirmyn!
Į nežinomybę!
Maišus tik
<švyst! >
ir patys veja
įkandin.
Gal spės...
Gyvenimas
nelaukia.
Visur pėdas paliks.
Šiaudai tamsoj
į šoną
duria.
Ir kviečio varpa –
plaukuose.
<apči! >
Ant nosies
pūkas nusileido.
Šypsos.
Skylėtas maišas.
Daug paliko.
Na ir kas –
negaila.
Pro bato nosį
pirštas
juokias.
Šilta...
Ech!
Žvaigždėtos naktys!
Ši mano.
Ir ta, ir šitas
laukas.
Gaiva aplietas
ir laisvės
trupiniais.
Ir bilda!
Bilda. Ritmingai
taktą
muša.
Rieda.
Rytoj.
Sapnus įkišus
užantin –
pasiraitojusi skvernus
ir brylių
ant akių... –
Gal susitiksim.
Stotelėje
kitoj.
Pasaulis mažas –
o žingsniai
dideli.
<nors neskubam>