Žydi kapuose kalijos baltos,
Tik ant tavo kapo jau nežydi niekas
Man juoda katė užvakar nugaišo,
Siela pasidūrė ant kreivos vinies
Čia dėl jų man liūdna senuose kapuose,
Čia dėl jų šie kryžiai naktį graudžiai verks.
Senas kapų velnias nusisuko sprandą,
Šokdamas per kapą su ilgais nagais
Sėdžiu aš prie kapo, o virš kapo skrenda
Velnio juoda siela, kruvinais sparnais.
Pasiskųsiu tajai, kad visi išėjo,
Palikę vienišą, tarp kryžių keturių
Ir supykus velnio, nelaboji siela
Čia seniai supiltus iškapstys kapus.