Nešu per lietų
Saują mėlynų lašų
Klausi:
Kam man jie?
Praskleidžiu pirštus
Ir dūžta į asfalto grindinį
Melsvuojanti druska
Išgrauždama
Aguonų sėklides
Kitam pavasariui.
Nešu per lietų
Neišdaigintą ilgesį
Neklauski
Tavo saujos šiandien
Gniaužia smėlį
Negalim apkabinti,
Nes mūsų rankos
Užimtos.


ta prasme aš




