Pabundi persigandęs

ant savo pirštų augini
rūtų darželio arkliuką
jodinės juo brolis
vienmarškinis nemiegančią
galvą visuomet pasidėjęs
šalia savo širdies

sutartiniai ženklai
įsispaudę jonvabaliai
pagalvių pūkuose
ir kosti nuolatos
arkliukas erzinančių
mėtų kvapu

o tu pabundi persigandęs
brolis apsivilkęs
tavo kūną

ant pirmadienio bestovįs