Pavasaris galbūt atneš alaus

Aukso dulkėm apibėrė
Saulė ne tik stogus
Bet ir jųjų plaukus
Suveltus nuo laimės


Suvelki bent dar kartą
Mano plaukus
Ir kuo toliau
Ir vis labiau ir labiau
Aš būdama girta blaivėju


Mergaite grįški pas mane
Pažvelki į juodus jo plaukus
Ir atgimki vėlei
Kaip tada prie Katedros
Šypsojaisi nors lijo

Atleiski nebeturiu jėgų
Turbūt išgąsdinau
Plaštakes ir drugius
Ir išsibaidė paukščiai
Kur buvo ant medžių sutūpę

Taip ir nebuvo padoraus
Pavasario
Gal pašaukti
Ir dar sugrįš

Galbūt dar atsineš
Alaus... alaus... alaus...


                                    Gal Ūkai Pa ir tu norėtum?