Sekundė morfijaus

Bijau, kad miegas atims mano tikrumą. Ne švelni minkšta pagalvė - bildantys vežimo ratai rieda baltų miltų greitkeliais, spragsi žiogų kroketai. Priešais garsiai aidi plyštanti siena, pro kurios besiveriančia skylę ropščiasi baltas oras iš kitapus suvokimo. Didelės plačiai atmerktos akys išsilieja gasdinančiame greityje ir plakasi vėjyje žavingas apdarų audinys.

Reikia užeiti į sielos kambarį ir palikti savo kokoną.

Daugybė atvirų vartų, įėjimų, rodyklių su neesamais užrašais ir garsiai tiksintis laikrodis. neturiu niekur suspėti, bet labai bijau pavėluoti.