Tyliai. Atsargiai. Sustoji.
Klausausi ir klausiu:
Čia tu?
Echo nenoriai kartoja:
Nešauki vardu, ateinu.
Nedrąsiai virkteli durys-
Sušnara juoda suknia.
Teiraujas vėjas suglumęs:
Jos tu laukei? Ar ne?
Lūpos, nutvilkytos piršto
(Ant patalo krašto prisėda-
Tartum vakar ranka palytėto)
Koks pažįstamas jųjų tau raštas!
Tiek kartų giesmė ši girdėta.
O aš, tik atsimenu kojas-
Dulkėti, nuplyšę batukai,
Sakyti kažką prasižioja-
Pamiršo...
Seniai kelių kraitį išbarstė
Naujom vagom nučiurlenę...
Gaila man tavo pėdų,
Tylene?
ny.... Tylenė ir dar su klaustuku man čia nė-per-kur... :/ Bet visa kitą - žavu :) Primena mane. Ne eilius, o pastangos, siekis, kūryba, noras ir truputis per mažai talento [sorry]. 4 nuo manęs *
nereikėjo klaustuko pabaigoje. skaitau vienaip, skaitau kitaip, bet tas "tylene" klausiamąja intonacija neskamba. ir dar forma biški nepataikyta, vietomis, kur pauzės, palikčiau tarpus, taip pat galima būtų kelias eilutes labiau stumtelėti išryškinant. na, bet čia su laiku, o skaitosi sklandžiai. neblogai;) 3
Kūrinio pavadinimo papildymas "Kurpaitę palikai, Naktine Plaštake" kontekstui.
Klaustukas gale todėl, kad lyrinis subjektas tiesiogiai neišsako savo nuomonės apie laisvo elgesio mergeniną, o užduoda klausimą sau, jai, skaitytojui.