Jūs buvote... šokėja

Jūs buvot paslaptinga ir graži...
Šokėja.
Aš pavydėjau Jūsų bruožų
ir liemens grakštumo.
Į veidrodį išplėtusi akis ilgai
žiūrėjau
suprasdama, kodėl taip garbina
Jis Jūsų kūną...
        Bandžiau šypsotis taip, kaip Jūs -
        kvailoka...
        Ir Jūsų lengvo žingsnio pakartot man
        neišėjo –
        Reikėjo klubų, kaklo ir krūtų
        kitokių,
        lino spalvos  plaukų, padrikusių
        nuo vėjo....
Mylėjau Jį - Jo meilę Jums
aistringą,
matydavau slapta Jo
aklą patiklumą,
kai versdavote Jį klusniai,
žaismingai
tarsi šunelį patarnaut
ir rodyt nuolankumą...
        Nebesistengiu jau šypsotis taip, kaip Jūs-
        naivoka...
        Nors dar pavydžiu Jūsų bruožų ir
        liemens grakštumo.
        Ir tebemyliu Jį, sugrįžtantį namo
        liūdnoką,
        tikėdama, jog niekada Jam nepriminsiu
        Jūsų kūno...

Jūs buvot paslaptinga ir graži...
Šokėja.