Kaskart,
kai miršta jis-
atsistatydina-
kaskart,
kai vienmandatės
moterys
paleidžiamos,
o teismas--
(dar nepradėtas)
maldausim
medžių apkaltos.
Kaskart, kai
plaukuos kadencija
jau pirštų
baigiasi-
nekelsim
kandidatų-
tik tobulai
meluosim
šakomis
ir
pūsim vėjus
veidrodžiuos, -
kaskart neteksim
pilietybės--
bet ne teisės
būt...
Ir tartum
net nebuvę, -
net neturėję būt
miegosim:
tu mintyse,
o aš prie sienos,
nes tavo mūzos
visos tokios
ir visos jos
meluoja,
kad netik
Vilnius
moka kurt--
apie ką ir
kodėl gi taip
trumpai?
Ir sesijas-
pradėję vasarą,
balsuosim
tirščiais į
plikas rankas,
aguonomis
žaibuosim-
(dantyse)
ir leisim kristi
nepakilusiems, -
negalintiems, -
nemokantiems-
pakilt.
Ta pati,
tik vėl kitokia
pasaka
iš tėvo--
į vaiko
vyzdžius
per amžinuosius
vakarus-
tau vėl į kairę,
o man į
dešinę.