Atsidavėliai...(memorium)

Kaskart,
kai miršta jis-
atsistatydina-
kaskart,
kai vienmandatės
moterys
paleidžiamos,
o teismas--
(dar nepradėtas)

maldausim
medžių apkaltos.

Kaskart, kai
plaukuos kadencija
jau pirštų
baigiasi-

nekelsim
kandidatų-

tik tobulai
meluosim
šakomis
ir
pūsim vėjus
veidrodžiuos, -
kaskart neteksim
pilietybės--
bet ne teisės
būt...

Ir tartum
net nebuvę, -

net neturėję būt

miegosim:
tu mintyse,
o aš prie sienos,
nes tavo mūzos
visos tokios
ir visos jos
meluoja,
kad netik
Vilnius
moka kurt--


apie ką ir
kodėl gi taip
trumpai?

Ir sesijas-
pradėję vasarą,
balsuosim
tirščiais į
plikas rankas,
aguonomis
žaibuosim-

(dantyse)

ir leisim kristi
nepakilusiems, -
negalintiems, -
nemokantiems-
pakilt.

Ta pati,
tik  vėl kitokia
pasaka
iš tėvo--
į vaiko
vyzdžius
per amžinuosius
vakarus-
tau vėl į kairę,
o man į
dešinę.