Rašyk
Eilės (71627)
Fantastika (2149)
Esė (1686)
Proza (10268)
Vaikams (2482)
Slam (55)
English (1083)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







…apie žąsiną Moliūgą,
kur išskrido į dausas…
    S. Nėris
                     
                Ž Ą S I N  Ė L I O      D  A  U  S  O  S 
                                             

Žąsinas, kiemo paukščių pramintas Moliūgu (dėl penkių galvos plunksnų - rudų ir lyg moliu išteptų), skubėjo į kitoje kelio pusėje esančią kūdrą. Ten jau plaukiojo du jo draugai - kaimyninio kiemo antinai. Beskubėdamas Moliūgas nepamatė keliu atšvilpiančio automobilio. Smūgis! Pakilo dulkės! Pakilo plunksnos ir žąsinėlis liko gulėti lyg numesta balta pagalvė. Iš atlaužto sparno ant pakelės žolės lašėjo kraujas… Sunki tyla užspaudė žąsinėlio ausis…  Po to jis pasijuto lengvas lengvas… Jis net skrido. Jam buvo keista matyti save gulintį  apačioje su atlaužtu sparnu. Bet ten tikrai buvo jis, juk ne kartą grožėjosi savimi kūdroje. Kito tokio žąsino su rudomis galvos plunksnomis kaime nebuvo. Ir girdėjo jis vėl. Girdėjo ne tik Sargio lojimą.
Prie gulinčio pakelėje žąsino atskubėjo iš kūdros išlipę antinai.  Abu draugai, staigiai nuleisdami ir pakeldami galvas, sielvartingai  gageno dėl draugo žūties. Moliūgas jiems sušuko, kad jis čia, šalia jų, o kartais ir virš jų! Bet antinai negirdėjo. Jie tik ėjo aplink ir apgailestavo, ėjo ir apgailestavo, kad nebeturi draugo…
Moliūgo kiemiokai paukščiai matė įvykį, tačiau net nesiruošė eiti prie gulinčiojo pakelėje. Baisu. O gal ir vėl pralėks kokia užmušiančioji mašina?! Kai nematomasis Moliūgas nuskrido prie jų, išgirdo vištų, gaidžio ir abiejų kalakutų pokalbį. Kalbėjo apie jį - tam žąsinui taip ir reikia. Negaila. Kam draugavo su kaimynais antinais? Jie juk iš kito kiemo. Girdi, jis norįs plaukioti. Niekis. Atsikalbinėjimas. Argi mes negyvenam neplaukiodami? Ir visai nereikia žąsino su rudomis galvos plunksnomis jų kieme. Juk jie matė daug žąsinų. Jis ne toks, kaip kiti. Na ir kas, kad Moliūgas apgynė juos nuo užklydusios lapės. Ir Sargis, jeigu nebūtų miegojęs, būtų apgynęs. Visą laiką kaip koks karalius vaikščiodavo, vis pakreipęs galvą į dangų žvilgčiodavo. Cha! Gal skraidyti norėjo? Dabar guli patrėkštas pakelėj. Taip jam ir reikia. Bus tvartelyje laisviau. Ir lesalo liks  daugiau.
Netrukus iš namo išbėgo berniukas. Priklupo prie Moliūgo ir atsargiai pakėlė. Verkdamas nešė namo. Nusvirusi rudaplunksnė galvelė švelniai lingavo. Kai berniukas netyčia spustelėjo žąsino krūtinę, Moliūgo širdelė pradėjo plakti. Moliūgas pramerkė akį ir iš skausmo  tyliai gugtelėjo. O kaip apsidžiaugė berniukas! Moliūgas gyvas! Gal pasveiks! Ir paguldęs savo žąsinėlį prie tvarto ant striukės, nubėgo pagalbos pas tėvelius. Prisiartino Sargis, išmaningai pauostė gulintįjį. Gyvas. Dabar sugužėjo ir plunksnuotieji kiemiokai. Jie atsargiai vaikščiojo aplink.
Kiek pagulėjęs, Moliūgas  pradėjo dejuoti. Jis guodėsi, kad jam skauda ne tiek sparną, kiek širdį. Širdį skauda todėl, kad kiemiokai jo nemyli, nemėgsta, nes jis kitoks, nei kiti žąsinai. O, kad pradėjo šie prieštarauti!  O ne ne, jis prisigalvojo nesąmonių! Jie visuomet jį mylėjo. Ir dabar myli. Labai užjaučia dėl jo skausmo. Juk tai ir jų nelaimė.
- Nereikia, nereikia…taip šnekėti, - sunkiai išgageno Moliūgas. - Juk sakėte, kad aš lesalą jūsų nulesu… Sakėte, kad vietą jūsų užimu… Sakėte, kad pakreipęs galvą vis į dangų žvilgčioju… Sakėte, kad pakėlęs galvą, kaip karalius vaikštau… O dar ir nuo lapės nevertai apgyniau… Sakėte, kad  draugauju tik su kaimynais antinais…
Plunksnotieji kiemiokai apstulbę sustojo! Ir kaip Moliūgas žino ką jie kalbėjosi tarp savęs? Juk jie stovėjo toli, už tvartelio. 
- Aš buvau gyvas, nors buvau miręs. Ir skraidyti galėjau. Gal tada ir buvau dausose, į kurias nuskristi vis norėjau. Nuskridęs buvau ir prie jūsų. Jūsų kalbas girdėjau. Atrodo vėl išskrendu… Likit laimingi…
Vos pasikėlusi rudaplunksnė žąsinėlio galva sunkiai dunkstelėjo ant striukės rankovės. Širdelė nustojo plakti.
- Moliūgas vėl išskrido, - tyliai pasakė raiboji. - Ir vėl jis girdi mus. Palinkėkim gero skrydžio į dausas.
2005-05-07 18:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-25 20:43
Fatalė for
nuj, neblogaj:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-09 13:21
Danutė
..sparnas atlaužtas  negali būti, tai ne duonos kampas, kurį galima atlaužti...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-08 17:59
Romualda
:````
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-08 08:37
Prieglobstis
NA,pradžia(iki tos vietos kur ateina berniukas)buvo lyg kokio amerikiečių fantastinio filmo atkartojimas.Mintis daug kartų ,įvairiais būdais įdyvendinta ...Bet labai gražiai parašyta viskas kas veda linka pabaigos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-07 21:57
nesąmonės Srautas
gerai sudėtas..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą