Meniškai nesutaupytas, kūrybingai išbarstytas pasakojimas

Išsekintas visas,
dar slinko laikas.
Į jį įsikibęs,
užaugo vaikas.
Nuskynė jo grožį,
pro šalį staiga,
nepataikius prazvimbti
priešo kulka.

Gyvi, gyvi,
Kas iš manęs
Pasidyvis.
Gyvi, gyvi…
Žmonės gyvi!
Gyvi, gyvi!
-Aš dar gyvas,
sako mėlynas
palaukėj linas.
-Dovanokite mane Bieliniui...

Prie vartų
parimus
stovėjo mama.
Ir šaukė...
Ir laukė...
Iškėlus rankas.
Gal šiandien,
iš karo,
jos sūnų parves?
O paukščiams sučiulbus,
ankstyvą rytą,
per klaną kraujo
tolyn nusirito.
Ant lapo arimų
švinuota galva...

Suskambo
varpai.
Ar ilgai?
Pragydo gaidžiai.
Taip gražiai...
Raudojo žmogus
už mus,
net visas
nuraudo
dangus.

Lašas po lašo
Ir upę užrašo...
Kurią tu perplaukus,
stovėsi palaukėj,
su popieriaus
skiaute,
švinuota visa!